Šiek tiek apie rašymo praktiką. Dialogai

Daugelis personažų turi vieną, itin šlykščią savybę: jie kalba. Bendrauja vienas su kitu, skelia monologus. Net jei kūrinyje yra vienas vienintelis personažas, gali vykti vidinis dialogas. Baisu, ar ne? 

Kritikos dėl personažų kalbos gaudavau bene nuo pirmojo kūrinio, kurį perskaityti daviau ne tik mamai. Nežinia kada atėjo suvokimas, kad tą informaciją reikėtų kažkaip sistematizuoti ir daryti  išvadas. 

Iš pradžių, kaip ir kiekvienas doras pradedantis autorius, rinkausi tas komentatorių mintis, kurios man patiko. Vėliau, kai atsirado patirties, pradėjau rinkti tas nuomones, kurios man nepatinka. Bandžiau iš visos tos makalynės daryti tinkamas išvadas. 

Recepto kaip teisingai parašyti dialogą tikriausiai nėra, bet kūrybos danguje pakabinti kelias kelrodes žvaigždes niekas netrukdo. Jos neparodys kelio į amžinas tiesas, bet jei norite nelaipioti ant jau ir taip numindžiotų grėblių, skaitykite toliau.

Skaitykite toliau

Šiek tiek apie rašymo praktiką. Apie

Šis įrašas nėra straipsnis, tiesiog paaiškinimas kas per velnias tas „Šiek tiek apie rašymo praktiką”. Seniai seniai, kai dar tik pradėjau rimčiau minkyti klaviatūrą ir skaitytojus džiuginti savo kukliais bet genialiais kūriniais, man į galvą trinktelėjo mintis rašyti patarimus rašančiajam. Ieškantiems amžinųjų tiesų iš karto galiu pasakyti, kad čia ne apie tai. Kiekvieno autoriaus kelias yra skirtingas ir universalių patarimų nėra. Vis dėl to naudinga išgirsti svetimas mintis, kad galbūt nereikėtų laipioti ant tų grėblių, kuriuos jau numindė kiti. Šis straipsnių ciklas bus skirtas pasidalint asmeninėmis patirtimis apie kai kuriuos kūrybos niuansus, tiek kaip rašančio žmogaus rašančiam, tiek kaip skaitančio rašančiam. Nenustebkite, jei kai ką jau būsite skaitę – kai kurie įrašai gali būti pirmiau publikuoti kitose vietose.

Na, o dabar tikriausiai universaliausia pastaba, kurią teko sakyti plunksnos broliams ir sesėms bei ne kartą priminti sau pačiam – jei Jūsų kūrinių skaitytojas nesupranta, tai gali būti ne skaitytojo problema. 😉