Šiek tiek apie rašymo praktiką. Dialogai

Daugelis personažų turi vieną, itin šlykščią savybę: jie kalba. Bendrauja vienas su kitu, skelia monologus. Net jei kūrinyje yra vienas vienintelis personažas, gali vykti vidinis dialogas. Baisu, ar ne? 

Kritikos dėl personažų kalbos gaudavau bene nuo pirmojo kūrinio, kurį perskaityti daviau ne tik mamai. Nežinia kada atėjo suvokimas, kad tą informaciją reikėtų kažkaip sistematizuoti ir daryti  išvadas. 

Iš pradžių, kaip ir kiekvienas doras pradedantis autorius, rinkausi tas komentatorių mintis, kurios man patiko. Vėliau, kai atsirado patirties, pradėjau rinkti tas nuomones, kurios man nepatinka. Bandžiau iš visos tos makalynės daryti tinkamas išvadas. 

Recepto kaip teisingai parašyti dialogą tikriausiai nėra, bet kūrybos danguje pakabinti kelias kelrodes žvaigždes niekas netrukdo. Jos neparodys kelio į amžinas tiesas, bet jei norite nelaipioti ant jau ir taip numindžiotų grėblių, skaitykite toliau.

Skaitykite toliau