Prusa i3 MK3S+ surinkimas ir testavimas

1 įvadas

Pats? Tu niekaip nesusikonstruosi 3D spausdintuvo! Manau tai buvo pati geriausia motyvacija sukonstruoti savo pirmąjį spausdinšteiną. Konstravau jį ant Prusa i3 (pačio pirmojo) pagrindo, tai buvo tais laikais, kai viena iš opcijų buvo rėmą pasigaminti iš stačiakampių faneros plokščių, pasirinkau sudėtingesnį variantą – rėmą man išpjovė lazeriu. Iš pradžių spausdintuvas nuo bazinio varianto skyrėsi mažai, vėliau vis radosi smulkesnių ar didesnių pakeitimų – detales tiesiog atsispausdindavau. Jis veikė daugiau mažiau gerai, su juo išmokau spręsti problemas, o jų buvo, nes spausdinau ABS plastiku su visais iš to plaukiančiais džiaugsmais. Spausdintuvas vis keitėsi, nes rasdavau man nepatinkančių dalykų, kuriuos vis norėdavau patobulinti. Galiausiai pasiekiau tą stadiją, kai supratau, kad noriu pakeisti daug visko ir gal tiesiog verta pasidaryti naują spausdintuvą. Kai jau buvau pasiplanavęs kaip atrodys mano naujasis įrenginys, kiniečiai išleido į pasaulį Ender3 spausdintuvą. Nusprendžiau, kad tai vertas rizikos daiktas – jei kas nepatiks, galėsiu pasitobulinti pagal save – patirties jau turiu. Per keturis eksploatacijos metus keičiau labai mažai, vis dėl to susidarė sąrašiukas dalykų, kurių norėčiau ir jau nebuvau tikras ar noriu tiek tobulinti. Po ilgų svarstymų nusprendžiau, kad verta išbandyti ką nors kitą.

Mano reikalavimai naujam spausdintuvui:

  • Spausdinimo padas nemažesnis nei 200x200mm.
  • Lengvai keičiami pageidautina magnetiniai padai.
  • Automatinis aukščio reguliavimas!
  • Plastiko jutiklis ir galimybė pakeisti plastiką nenutraukiant spausdinimo.
  • Tylus veikimas.

Buvo ir kitų smulkesnių pageidavimų. Spausdinant labiausiai erzino, kad lieka nepanaudoto plastiko – žinai, kad gaminiui pilnai neužteks, sėdėti ir tykoti kada pagaliau baigsis – tingisi. Norėtųsi kiek įmanoma labiau automatizuoto proceso šiai problemai spręsti. Būtent todėl akis užkliuvo už Prusa i3 MKS3+ ir automatinio plastiko keitimo įrenginio. Žinoma, viso komplekto kaina gaunasi nemaža. Galutinis sprendimas buvo pirmiausiai nupirkti spausdintuvą ir jei viska bus gerai – nusipirkti automatinį plastiko keitimo priedą.

Ir štai praėjus trims savaitėms nuo užsakymo į duris paskambino kurjeris su naujuoju žaisliuku. Nedelsdamas patikrinau ar netrūksta kokių svarbių komponentų – guminukai vietoje, tikriausiai ir kitos detalės niekur nepradingo. Beliko jį surinkti.

2. Startas

Manau verta paminėti Įpakavimą. Taip, taip, būtent Įpakavimą, o ne įpakavimą. Viskas gražiai sudėliota, niekas nebilda, viskas turi savo vietą. Varžtai suskirstyti į maišelius pagal surinkimo etapus. Dalys sudėliotos į atskiras dėžutes. Kai kurie bendrai sudėti daiktai gal ir kelia kiek abejonių, tačiau surinkinėjant problemų atsirinkti kas kur nekilo.

Komplekte yra ir įrankiai – atsuktuvas, replutės smailiais galais ir šešiakampių raktelių rinkinys. Čia jau nieko įspūdingo, jei neturite nieko geresnio, spausdintuvą surinksite ir su jais. Vis dėl to, jei turite normalių įrankių galite nedvejodami jais naudotis. Mano pradinis planas buvo pabandyti visą spausdintuvą surinkti tik su tuo, kas buvo dėžėje, tačiau jo atsisakiau pakankamai greitai. Taip, veržles galima laikyti replėmis, tačiau kai stalčiuje yra tinkamesnis įrankis, geriau taip neišsidirbinėti.

Instrukcija aiški, detalės gražiai išrūšiuotos nieko netrūksta. Iš esmė viską galima rinkti tiesiog pagal spausdintą instrukciją, jokių neaiškių vietų nėra. Kokybės kontrolierė net prisnūdo nerasdama prie ko prisikabinti.

3. Y ašis

Vis dėl to, priešingai nei nurodyta instrukcijoje, patogiau pirmiau lengvai pritvirtinti linijinių guolių lankelius ir tik tuomet įstatyti guolius. Bandant surinkinėti pagal instrukciją, kai reikia sudėti guolius, tuomet uždėti lankelį ir tik tuomet dėti varžtus, vis kas nors pabėga ir varžtai normaliai nenori lįsti į skyles.

Tvirtinant strypus susidūriau su pirmais nesklandumais. Vienas iš strypų laikiklių buvo atspausdintas nekokybiškai ir teko padirbėti peiliu bei dilde, kad sutvarkyčiau. Nieko labai baisaus, bet vis tiek nemaloni smulkmenėlė.

Viskas vyko sklandžiai iki pat Y ašies dirželio. Dirželio tvirtinimas… Tarkime normalus. Sakyčiau tai sprendimas kaip paprastomis priemonėmis įtvirtinti dirželį. Ar tai geras sprendimas? Nežinau. Trečiu bandymu pavyko padaryti taip, kad dirželio ilgis būtų tinkamas. Instrukcijoje galėtų būti nurodyta per kiek maždaug dantų rekomenduojama dirželį sukti apie varžtą.

Štai dirželio įtempėjas labai paprastai apibūdinamas vienu žodžius: nesąmonė. Tvirtinimo varžtus dengia dirželis, priveržti galima, bet nepatogu. Ilgio reguliavimo varžtas yra taip dirželių, vėlgi reguliuoti galima, bet smarkiai nepatogu. Gal ir klystu, tačiau nelabai įsivaizduoju jo reguliavimo nepaguldžius spausdintuvo ant šono. Keliskart pigesnis kinietis turi neelegantišką, tačiau labai lengvai pasiekiamą įtempimo reguliavimą. Jei yra noro galima atsispausdinti visai elegantišką pakaitalą. Prusai man patinkančio įtempėjo greitai neradau. 

4. X ir Z ašys

Čia nesklandumų buvo mažiau. Dirželio įtempimo sistema atrodo kiek geriau, nekilo noras keisti ar burbėti. Paprasta, efektyvu, veikia, burbėti nesinori. Dilde teko pravalyti kai kurias varžtų skyles, sakyčiau viskas normalaus atspausdinimo ribose. Kai kur gal buvo galima kiek daugiau laisvumo duoti, bet labai vargti nereikėjo.

Išskyrus Z ašies sriegto strypo veržlės tvirtinimo veržles. Jei jų tvirtinimo vietos būtų pasuktos 90 laipsnių kampu, būtų žymiai lengviau įstatyti.

Linijinius guolius vietoje laiko užtraukiami plastikiniai dirželiai. Neturiu nieko prieš, bet gal atrodo kiek nerimtai.

5. Spausdinimo galva.

Kaip instrukcijoje ir parašyta, tai sudėtingiausia spausdintuvo dalis. Patiko sprendimas vietoje spyruoklės naudoti magnetus.

Kaip ir nieko įspūdingo, tačiau gražus ir paprastas sprendimas. Teko šiek tiek pavargti su laidais – jie piktybiškai norėjo pabėgti iš jiems skirtų vietų ir manau tikrai praverstų vienas kitas dirželis jų prilaikymui. viską surinkus laidai yra savo vietose ir tvirtai laikosi, tačiau pats procesas galėtų būti ir lengvesnis.

6. Elektronika ir laidai

Šabakštynas. Tikriausiai tinkamiausias žodis. Surinkinėdamas galvą laukiau tos dalies, kai reikės pravedžioti laidus, galvojau kaip bus sugalvotas jų tvirtinimas. Iš esmės visi laidai tiesiog sudedami į krūva ir nutempiami iki elektronikos dėžutės. Taip, esu matęs ir baisesnių variantų, tačiau čia jis tikrai džiugesio nekelia. Keli elementarūs laikikliai situaciją tikrai pagerintų.

Laidų vienoje krūvoje nemėgstų nuo savo pirmjojo spausdintuvo, kai ilgai diagnozavau kodėl kartais per kelis žingsnius peršoka X ašis. Užteko galinės padėties jungiklių laidus šiek tiek atitraukti nuo žingsninio variklio laidų.

Elektronikos dėžutė – tikros džiunglės. Niekada nesuprasiu žmonių, kurie turėdami laisvos vietos vis tiek stengiasi viską sugrūsti kaip galėdami labiau. Vietoje to, kad elektronikos dėžutėje paliktų laisvos vietos, kur būtų galima tvarkingai pravesti laidus ir juos įtvirtinti, tenka vargti juos bandant sugrūsti į ir išlankstyti. Džiaugsmo neprideda ir durelės, pro kurias pasiekiama pagrindinė plokštė – jos atsidaro į spausdintuvo vidinę pusę. Žymiai geriau būtų elektronika žiūrinti į spausdintuvo išorę ir man visiškai užtektų paprasto varžtais tvirtinamo dangtelio.

7. Kalibravimas

Pirmą kartą įjungus spausdintuvą jis nori pasitikrinti ar viskas gerai. Diagnostika labai paprasta ir aiški, instrukcijoje yra paaiškinimai kaip spręsti problemas. Viskas praėjo sėkmingai, gal net sakyčiau kiek nuobodžiai. Pamenu kiek tekdavo žaisti, norint teisingai išlyginti pirmojo spausdintuvo padą, o čia palauki kol spausdintuvas pažvygčios, stebi kaip pradeda spausdinti ir pagal tai pareguliuoji spausdinimo galvutės aukštį.

Kai spausdintuvas pradeda piešti zigzagą, norėtųsi, kad jis jį brėžtų tankiau ir galutinis vientisas kvadratas galėtų būti bent dvigubai didesnis. Pirmu bandymu nepavyko visko tiksliai sureguliuoti. Spausdintoje instrukcijoje galėtų būti daugiau pavyzdžių kaip turi atrodyti teisingai atspausdintas pirmas sluoksnis ir kaip nekokybiškai. Pirmą savo spausdintuvą surinkinėjantis žmogus be interneto pagalbos gali neišsiversti.

Kiekvieno turimo pado aukštį reikia kalibruoti atskirai ir spausdinant pasirinkti tinkamus nustatymus. Nemanau, kad padus dažnai kaitaliosiu, tačiau tai didina tikimybę suklysti. Ender 3 Bltouch matuoja atstumą iki paviršiaus ir keičiant padą jokių nustatymų keisti nereikia.

8. Spausdinimas

Dėdami padą ant platformos saugokite pirštus. Man draugas sakė, kad gali gali skaudžiai prispausti. Kartu su spausdintuvu gavau ritę sidabraspalvio PLA plastiko ir SD kortelę kurioje įrašyti keli modeliai bandomiesiems spausdinimams. Pirmas bandymas – švilpukas. Atsispausdino gražiai, puikiai veikia, testuotojas puikiai įrodė, kad vien dėl ramybės reikėjo spausdinti kokį kitą modelį.

Pačio pirmojo testo metu išlindo ir vienas nustebinęs dalykas – tai nėra tylus spausdintuvas. Prusa veikia ženkliai garsiau už Ender (sudėta tyli plokštė). Yra tylus režimas, bet jis tyliai tik spausdina. Kai galvutė keičia pozicija spausdintuvas vėl smagiai žvygteli. Būtent tokie pavieniai garsai erzina gerokai labiau, nei tuomet, kai jis panašiai zvimbia nuolat.

Papildymas. Po daugiau kaip 72 valandų spausdinimo įsitikinau, kad spausdintuvas nėra toks garsus kaip maniau iš pradžių – rezonavo lentynėlė ant kurios jis stovėjo. Perkėlus į kitą vietą situacija pasitaisė. Vis dėl to spausdintuvo tikrai negalėčiau pavadinti tyliu. Jis nėra garsus, galėčiau palyginti su savo jau turimais Ender spausdintuvais, tačiau jo veikimo garsą girdžiu labiau. Tylusis režimas kažkiek gelbsti situaciją, tačiau tikrai ne taip, kaip rašoma instrukcijoje, kad girdėsite tik ventiliatorius – kiekvieną kartą tikrai išgirsite perkeliamą galvutę. Viltis turėti tylesnį spausdintuvą už Ender neišsipildė.

Dar per mažai spausdinau, kad galėčiau susidaryti konkrečia nuomonę, bent šiuo metu spausdinių kokybei jokių pretenzijų neturiu. Kai atspausdinsiu porą pirmų kilogramų plastiko, tuomet bus aiškiau ir manau, kad straipsnį papildysiu.

9. Pribaigiamosios mintys

Prusa i3 MKS3+ tikrai kokybiškas gaminys. Yra niuansų, tačiau kiekvienas įrenginys jų turi. Surinkinėti visas dalis į vieną krūvą buvo smagu, instrukcija aiški atmetus pirmojo sluoksnio kalibravimo dalį. Jei tai ne pirmas surinkinėjamas mechanizmas, daug ką galima surinkti vadovaujantis sveika nuovoka, net nežiūrint į instrukciją. Nerekomenduoju, bet galima.

Sužavėjo, kad yra įdėti atsarginiai varžtai ir dar kelios detalės. Tiesiog, jei surinkdamas ar remontuodamas ką nors pameti nereikia sukti galvos. Atrodo smulkmena, bet tikrai gerai nuteikia.

Ar galima spausdintuvą surinkti naudojantis tik kartu pateikiamais įrankiais? Ar galima su kakta vinį įkalti? Abu atsakymai taip, tik ar reikėtų tai daryti? Vien dėl veržlių rekomenduoju nusipirkti raktelį ar galvutę – žymiai patogiau. Taip pat reikės bent mažos apvalios dildės ir peiliuko. Galima prasisukti ir be jų, bet tai jau būtų vinies kalimas galva.

Taigi, ar verta pirkti šį spausdintuvą? Nežinau. Jei spaudintuvas jums – darbo įrankis, manau taip. Jis kokybiškas, gerai spausdina vos surinktas, visos plastikinės detalės yra spausdintos, todėl sulūžus kuriai galima ne ieškotis naujos, o tiesiog atsispausdinti. Tai tikrai aktualu, jei turite ne vieną spausdintuvą. Ar verta pirkti namų vartotojui? Jei kaina negąsdina – gal taip. Vis dėl to yra ne viena smarkiai pigesnė alternatyva su kuria galima startuoti ir sėkmingai naudotis.

Papildymas

Po maždaug 80 valandų spausdinimo susidūriau su pirma rimta problema – užstrigo plastikas. Buvo spausdinamas ~16 valandų gaminys ir belieka tik džiaugtis, kad strigimas įvyko paskutinėmis valandomis todėl gaminys buvo tinkamas naudojimui. Klientui tokio atiduoti negalėčiau, tačiau savoms reikmėms tinka. Galvos ardymas nedžiugino, tačiau nebuvo ir itin sunkus. Surinkus viską atgal absoliučiai nieko kalibruoti nereikėjo – testinis spausdinimas buvo nepriekaištingas. Strigimo priežasties negalėjau suprasti. Atrodytų, kad plastikas būtų per daug ištrauktas (retraction) atšalęs ir juo vėl bandyta spausdinti. Ištraukus užstrigusį likutį viskas vėl veikė kaip ir turėtų.

Papildymas 2

 Prabėgo 329 spausdinimo valandos. Buvo dienų, kai Prusa nespausdindavo tik tuomet, kai nuo pado nuiminėdavau gaminius. Buvo nesuveikęs plastiko pabaigos jutiklis. Kodėl – neaišku. Keičiant plastiką jis visada suveikia tinkamai, dar bent keturis kartus po incidento sureagavo sėkmingai. Vienas gaminys neatsispausdino, nes tikriausiai atitrūko nuo pado, ir prilipo prie galvos. Antras dublis baigėsi sėkmingai. Šiaip visi gaminiai prie pado prilimpa gerai, ir kol jis šiltas, norint atlupti reikėtų nemažai jėgos. Buvo žmogiška klaida kai PETG paleidau spausdinti su PLA temperatūromis. Turiu pripažinti, kad vaizdas buvo geresnis nei būčiau tikėjęsis, bet berods šešios darbo valandos keliavo į plastiko konteinerį.

Lyginant su Ender3 spausdintuvas veikia greičiau. Spausdinant tokias pačias detales skirtumas gali būti kone iki 30%. Kai reikia masinės gamybos praverčia 0,3mm sluoksnis – Prusa tokį storį piešia gražiau nei Ender. Palaikančius sluoksnius geriau piešia Prusa – jie gerokai lengviau nusiima nuo gaminio. Spausdinant 0,2mm arba plonesniu sluoksniu dažniausiai jiems nuimti net nereikia jokių papildomų įrankių. Daugiausiai spausdinu PETG, o jis labai mėgsta prikibti prie palaikančios medžiagos, todėl gautą rezultatą laikau labai geru.

Prusa nėra tylus spausdintuvas. Tikrinau ar gerai priveržti varžtai, reguliavau dirželių įtempimus, keikiau keliomis kalbomis – niekas nepadėjo. Atmetus ventiliatorių darbą, jis veikia garsiau už Ender3 (sudėtos tylios plokštės). Garsas nėra iš proto varantis, tačiau girdisi, kad jis spausdina, ypač, kai bent porą metų gyvenau gerokai tyliau. Neseniai girdėjau patarimą dėti spausdintuvą ant kokio nors sunkaus pagrindo, pavyzdžiui, grindinio plytelės. Dabar tokios neturiu, jei išlupčiau iš šaligatvio kaimynai neapsidžiaugtų, o iki parduotuvės važiuoti tingiu. Manau, kad anksčiau ar vėliau išbandysiu Šiuo metu žiūriu į papildomą triukšmą, kaip į mokestį už spausdinimo greitį. Jei pavyks problemą išspręsti – straipsnį papildysiu.

Taigi, kaip pasikeitė nuomonė su spausdintuvu pabendravus daugiau nei tris šimtus valandų? Jis man patinka, yra malonių smulkmenų, kurios palengvina gyvenimą. Šiuo metu kokybiško ir nekokybiško spausdinimo santykis smarkiai nuviliantis: apie dvylikos valandų spausdinimas nepavyko, nes užstrigo plastikas galvoje, užstrigo apie devintą spausdinimo valandą, pastebėta buvo tik po dar kokių poros valandų. Teko apardyti  galvą, norint prieiti prie kyšančio plastiko galiuko ir jį ištraukti. Ištraukus likutį ir viską paleidus iš naujo per likusias du šimtus keturiasdešimt spausdinimo valandų panašaus nutikimo nebuvo. Kitas gedimas – nesuveikęs plastiko jutiklis. Apie valandą spausdino oru, kadangi teko viską paleisti iš naujo, gaunasi apie porą sugadintų valandų. Gaminio atitrūkimas nuo pado (bent tokia hipotezė) sugadino dar tris valandas. Taigi iš tų 329 spausdinimo valandų, septyniolika valandų yra skirtos brokui, t.y. 5,2% darbo laiko. Neskaičiuoju laiko, kuris buvo sugaištas bandymui suprasti kodėl įvyko tas gedimas. Kartu su Prusa dirbo ir du Ender3, jie spausdino kiek mažiau, bet abu per tą patį laikotarpį tikrai sukaupė bent 200 darbo valandų. Buvo du gedimai abu tam pačiam spausdintuvui: užsikimšo galvutė, ją keisdamas blogai nupjoviau bowden vamzdelį, todėl jis užsikimšo antrą kartą. Sugadinta apie 11 valandų spausdinimo iš maždaug 400 darbo valandų, taigi turime apie 2,8% brokui skirto laiko. Ką šie skaičiai rodo? Kad Ender3 daro praktiškai dvigubai mažiau broko. Tikriausiai nuo šių žodžiu bent kelis Prusa fanboy ištiko širdies smūgis, o normalūs žmonės suprato, kad dar per mažai duomenų, kad būtų galima daryti išvadas. Jei tai buvo atsitiktiniai gedimai (nekokybiškas plastikas užstrigo padavimo mazvelyje, koks plastiko likutis buvo užstrigęs jutiklyje, todėl jis tinkamai nesuveikė ir katė sviestiniu pieštuku nupiešė paveikslėlį ant pado, todėl gaminys tinkamai prie jo neprilipo) ir jie nepasitaikys, tuomet viskas gerai. Jei mistiniai gedimai vis išlindinės džiaugsmo bus gerokai mažiau.

Ar pirkčiau antrą kartą? Taip. Pasikartosiu, kad jei jums reikalingas darbo įrankis, manau, kad jis tikrai vertas tų pinigų. Jei esate šiaip spausdinimo mėgėjas, vis dar nesu tikras. Jei finansai leidžia nusipirkti šį spausdintuvą, kodėl gi ne? Bet kuriuo atveju, jei norite tylaus spausdinimo, turėsite susitaikyti, kad spausdintuvą teks tobulinti, ko tikrai nesitikėčiau šioje kainų zonoje. Šiuo metu spausdintuvu esu patenkintas, jei išlįs dar kokių įdomybių straipsnį papildysiu arba parašysiu naują.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *